Suskaičiuok, kiek turi
Kartais žmonės jaučiasi tokie nelamingi, nes galvoja, kad yra labai neturtingi, o pasirodo mėtosi kažkur keli sklypai, sodybos, butai, perlų vėriniai ir Picasso paveikslai. Jei nežinai, ar esi turtingas, ar ne toks turtingas, galima pabandyti suskaičiuoti savo turto balansą. Viename stulpelpelyje surašomas visas materialus turtas paverstas į eurus, dar pridedamas finansinis turtas (indėliai, santaupos, akcijos, fondai, jei juos tektų parduoti šiandien, sumos, sukauptos per gyvybės draudimus ir t.t.). Kitame stulpelyje, surašomos skolos (pvz.: skola bankui už būstą, lizingai). Tada iš pirmo stulpelio atimamas antras ir gaunamas turimo turto balansas.
Susivedus turto balansą, vertėtų jį stebėti kasmet, ir žiūrėti, ar daugėja turto, ar mažėja. Mažėjimas, nebūtinai yra blogai, nes galbūt, tais metais padidėjo išlaidų mokslams/kvalifikacijai kelti, o tai ateityje gali ženkliai padidinti turtą.
Kaip turtas mažėja
Dažniausiai, kai išlaidos didesnės nei pajamos (vadinas, arba skolinamės, arba eikvojam savo rezervus) ir dėl materialaus turto amortizacijos. Asmeninis telefonas, kompiuteris, televizorius, automobilis yra tik išlaidos, kurios laikui bėgant mažina turtą, nes per metus šių daiktų nusidevėjimas gali siekti 10-20% ar net daugiau, t.y. šių daiktų vertė kasmet mažėja drąstiškai. Kai šį dalyką suvokiau, praėjo noras pirkti naujesnį automobilį, nes naujesnis jis būtų labai trumpai. Kol su senu yra viskas tvarkoje, tai nusprendžiau, kad finansiškai neapsimoka išlaidauti, nes su nauju automobiliu aš būsiu po metų neturtingesnė nei su senu. Skamba kaip paradoksas, ar ne?
Kaip turtas auga
Lietuviai, rodos, labiausiai tikisi, kad ateityje jų turtas didės dėl šių priežasčių:
a) gaus palikimą,
b) laimės loterijoje.
Kita vertus, palikimas taip pat galėtų būti priskirtas prie loterijos, nes niekada nežinai, koks bus testamentas, o gal kokių brolių ar seserų išdygs iš niekur… Dar, aišku, reikia sulaukti to palikimo, nes ne visi ir ištempia taip ilgai. Dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės, šansai sulaukti palikimo gali būti arti loterijos laimėjimo.
Kokie kiti turto auginimo būdai, jei negauni palikimo, nelaimi loterijos ar kitų prizų, neturi verslų, kurie neša pelnus, jei tiesiog dirbi samdomą darbą su daugmaž stabiliu atlyginimu? Yra vienas labai paprastas būdas. Tai – neišleisti pinigų. Viskas. Labai paprasta. Pavyzdziui, jei aš 40 metų uždirbčiau 1000eur per mėnesį ir neišleisčiau per visus tuos metus nei cento, tai išėjus į pensiją aš turėčiau puse milijono eurų santaupų. Atrodo, neblogas turto priauginimas, ir geras pasiruošimas pensijai! Ok, galbūt tai utopija, bet šis suvokimas mane privertė pakeisti požiūrį į santaupas. Man taupymas anksčiau asociavosi su savęs apribojimu. Maždaug, aš uždirbu, tai galiu sau leisti ir tą, ir aną, ir trečią, ir ketvirtą, reikia nereikia, nesvarbu. Svarbu, kad galiu sau leisti. Dabar man kyla klausimas: ar man šios išlaidos yra tiek būtinos, svarbios, kad daryčiau save finansiškai neturtingesne? Nes kiekvienas neišleistas euras – tai mano turto didinimas, o kiekvienas išleistas euras – turto mažinimas. Taigi mano santaupos didina mano turtą, aš tampu turtingesnė. Santaupos – tai kai aš moku sau. Jos tarsi parodo, kiek save vertinu, nes jei visus pinigus atiduodu kitiems, ką tai sako apie mane?
Jei jau pavyksta sukaupti santaupų, kitas būdas dar paauginti savo turtą, yra santaupų įdarbinimas. Kitaip mano santaupas valgo pinigų amortizacija – infliacija. Apie pinigų įdarbinimą vertėtų pradėti galvoti tik sukaupus 3-6 mėn likvidžių pinigų rezervą (indėliai, grynieji pinigai). Pinigų įdarbinimas, kitaip investicijos, leidžia taupyti po mažiau, nes pinigai patys uždirba pelną. Tarkim, jei aš vis tik noriu sukaupti 500000eur per 40metų, tai su 5% investicijų grąža, man reiktų kas mėnesį atsidėti tik dalį savo atlyginimo, 350eur, o ne visus 1000eur.
